- žeizda
- žeizdà sf. (4) nj. žr. 1 žaizda: Šita žolė labai gerai žeĩzdą gydo Dgp. Velnio taboka [reikia] patrint, i žeizdà pasidaro Grnk. Pikį dėdavo, ka žeizdà kur buvo Šln. Atsiveria ir vėlek žeizdà Rs. Dega man šitą žeĩzdą Lb. Gyvulių žeizdas aptepa augančių pupų sultėmi, tada žeizdose nebūna kirmėlių LTR(Ant). Užkalbėtojas turi kairėj rankoj laikyti tą daiktą (kirvį arba peilį), kuriuo žeizda padaryta LTR(Imb). Knatelis žeisdosp pridedamas SD95. Raištis žeizdos SD14.
Dictionary of the Lithuanian Language.